Aukštaitija

Darbą parengė : Julija, Goda.

Aukštaičių drabužiai

Aukštaičių moterų drabužiai – jų skiriamasis bruožas - vyraujanti balta spalva: balti nuometai, marškiniai, prijuostės, o kartais ir sijonai. GALVOS PAPUOŠALAI, NUOMETAI Gražiausiu jaunų merginų papuošalu būdavo ilgos kasos, į kurias jos įpindavo spalvotus kaspinus. Ant galvos jos užsidėdavo rūtų ar kitų gėlių vainikus, nešiodavo sidabro, aukso spalvos galionus bei kaspinų karūnas. Nuotakos ir jų pamergės užsidėdavo kalpokus, kuriuos dabindavo gėlėmis, o prie visų tų puošmenų dar prisegdavo pluoštus liemenį siekiančių įvairiaspalvių kaspinų. Per vestuvių apeigas jaunajai nuo galvos nuimdavo rūtų vainiką ir jį pakeisdavo nuometu - simboliniu ištekėjusios moters galvos apdangalu, kurį senu papročiu privalu būdavo ryšėti visą savo gyvenimą. Nuometus ausdavo 3-4 m. ilgio iš ploniausių ir gražiausių lino gijų. Aukštaitės ryšėdavo ir mažesnius, lengvesnius nuometėlius (galvaraiščius) arba baltas kiauraraščiu siuvinėtas skareles. JUOSTOS Tai dekoratyviniai audiniai, skirti vyrų bei moterų drabužiams sujuosti, sijonų, prijuosčių juosmenims, autų,lauknešėlių ir krepšelių parišimui.Juostas ausdavo dovanoms ir įvairiems sveikinimų ceremonialams, reiškiantiems ypatingą pagarbos ženklą. Aukštaitijoje būdavo naudojamos siauros "rinktinės","austinės" juostos, tačiau daugiausiai -"pintinės". Jų raštai labai paprasti, su ritmiškai pasikartojančiais "eglučių" bei "rombų" motyvais. Visas grožis jose - spalvų žaisme, derinant raudonus, žalius, juodus, rudus, violetinius bei geltonus siūlus. Marškinių rankogaliai bei prijuostės kraštas buvo puoštas raudonais raštais. Sijonai languoti raudonai žali.


Tarmės, kalbos žodingumas

Aukštaičių tarmėlietuvių kalbos tarmė, kuria šnekama etnografinėje Aukštaitijoje, Dzūkijoje  ir Suvalkijoje . Aukštaitiškai kalbančiųjų skaičius yra ~2,5 mln.

Aukštaičių tarmė, ypač jos pietvakarinė ir pietinė dalis, yra gerokai archajiškesnė už žemaičių. Minėtąją dalį archaizuojamai veikė senųjų prūsųir jotvingių kalbų kaimynystė; dėl šios priežasties archajiškos buvo ir Prūsijos lietuvių tarmės. Juo toliau nuo prūsų kalbos arealo, juo daugiau naujovių aukštaičių tarmėje: šiaurėje naujoves skatino žiemgalių ir sėlių kalbų substratai, pačias šias kalbas buvo paveikę kelis tūkstantmečius trukę kontaktai su finų kalbomis.


Kulinarinis paveldas

Ruginė duona – vienas iš seniausių ir pagrindinių maisto produktų Aukštaitijoje, valgomas kasdien pusryčiams, pietums ir vakarienei. Yra dvi tradicinės duonos rūšys – paprasta rauginta ir plikyta. Rauginta duona kepama nuo seniausių laikų, o plikyta duona kepama tik nuo XX a. pradžios.

Bulvės laikomos antrąja duona ir valgomos ištisus metus. Populiariausi bulvių patiekalai yra cepelinai, vėdarai, bulviniai blynai.



Gyvenamųjų namų skirtumai

Tradiciniai amatai

Aukštaitijoje XVII a. įsikūrusių kaimų, kuriuose dar gyvi ir senieji amatai – medžio drožyba ir pynimas iš vytelių ar skiedrų, paprastoji ir juodoji keramika, kalvystė, audimas, juostų audimas ar rišimas